Laura: „Į policiją atėjau ne per vėlai“
Lauros Dabašinskienės visur pilna. Šakių rajone ji bendrauja su gyventojais, Tauragėje padeda į pasaulį ateiti mažiesiems, buria bendruomenę sportuoti ir augina dvi dukreles. Policijos uniformą Laura vilki jau septynerius metus. Ne todėl, kad ankstesnis darbas nepatiko – tiesiog vaikystės svajonė niekaip nepaleido.
„Mane žavėjo pati mintis būti žmogumi, kuris nebijo veikti, gali padėti kitam ir kažką pakeisti“, – apie vaikystėje užgimusį norą tapti pareigūne pasakoja Laura.
Baigusi mokyklą ji pasirinko mediciną, tapo akušere, vėliau Lietuvos sporto universitete įgijo magistro laipsnį. Tačiau mintis išbandyti save policijoje vis sugrįždavo.
„Nenorėjau, kad vaikystės svajonė liktų tik graži mintis. Norėjau sužinoti, kas bus, jeigu pagaliau išdrįsiu ją įgyvendinti.“
Į Lietuvos policijos mokyklą Laura įstojo jau turėdama profesiją, šeimą ir augindama dukrelę. Prasidėjo naujas etapas, kuriame teko vėl sėsti į mokyklos suolą ir mokytis nuo pradžių.
„Reikia susitaikyti ir su tuo, kad kažkur vėl būsi naujokė, kažko nežinosi, kažko nemokėsi. Bet aš sau uždaviau paprastą klausimą: ko labiau gailėsiuosi – kad pabandžiau ir galbūt nepavyko, ar kad net nepabandžiau? Atsakymą žinojau iš karto.“
Baigusi įvadinius kursus, Laura dėl tarnybos persikėlė į kitą Lietuvos regioną. Šiandien su šeima gyvena Šakių rajone ir dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūne.
Ankstesnė patirtis tapo privalumu: medicina išmokė būti šalia žmogaus, kai jam sunku, sportas – užsispyrimo, o visuomeninė veikla – suburti kitus. Visa tai praverčia ir tarnyboje.
O ką atrado policijoje? „Prasmę ir veiksmą vienoje vietoje“, – atsako Laura.
Jai svarbus bendravimas ir galimybė padėti, tačiau kartu reikia judesio, iššūkių, atsakomybės ir naujų situacijų. Kad pasirinko teisingai, primena kasdienės akimirkos – žmogaus padėka, pagalbos ieškančio gyventojo skambutis ar pavykęs pokalbis su vaiku.
„Kai vaikas, kuris pradžioje nedrąsiai žiūrėjo į uniformą, po keliolikos minučių jau klausinėja ir pasakoja. Kai žmogus paskambina ar parašo, nes žino, kad gali į tave kreiptis.“
Tokiais momentais Laura pagalvoja: „Va. Dėl šito aš čia.“
Pasirinkusi tarnybą, ji neatsisakė ir akušerės darbo bei sporto. Svarstantiems keisti profesiją Laura pataria nebijoti naujo kelio, tačiau jam pasiruošti ir neatidėlioti vien dėl baimės.
„Bet laikas vis tiek praeis. Po penkerių metų tu vis tiek būsi penkeriais metais vyresnis. Klausimas tik – ar būsi ten, kur iš tikrųjų norėjai būti?“
Ji pati šiandien yra ten, kur norėjo. O kodėl verta rinktis policiją, paaiškina vienu sakiniu: „Čia kiekvieną dieną turi galimybę būti žmogumi, kurio kažkam tuo metu labiausiai reikia.“
Domina darbas policijoje? Visa informacija – stokipolicija.lt